2009-11-12

Vaiko priežiūros atostogos

Kai sužinojau, kad vaiką iki vienerių metų prižiūrintiems tėvams mokami „atostoginiai“, apskaičiuoti pagal trijų mėnesių atlyginimą, nustebau: negi motinos tuo nepasinaudoja. Investavus į savo atlyginimą per porą metų gauni ~300% pelną. Pelningumas dar gerokai padidėjo kai vaiko priežiūros atostogos buvo prailgintos metais. Kitaip, nei įstatymo spraga, tokios tvarkos nepavadinčiau. Sužinojus apie tokius teisės aktų galima nuspėti tokias priežastis:
  • Teisės akto rengėjai turėjo artimųjų, kurie pasinaudojo tokia tvarka.
  • Teisės aktų rengėjai neturėjo laiko arba kvalifikacijos įvertinti pasekmes.
  • Teisės aktų rengėjai buvo įsitikinę, kad piliečiai nesugebės pasinaudoti galimybėmis.
Pasirodė, kad tarp Lietuvos piliečių yra teisiškai išprususių asmenų, manančių, kad teisinės valstybės pilietis gali siekti pagerinti savo gerbūvį visais legaliais būdais. Taigi, trečiasis mano minėtas galimas motyvas nepasiteisino. Pirmasis atvejis reikštų korupciją, antrasis - aplaidumą. Bet kuriuo atveju įstatymus reikia taisyti.

Kokio valstybės atsako į susidariusią padėtį galėtų tikėtis doras pilietis, gal net pažįstantis pasinaudojusių minėta įstatymų spraga arba pats ja pasinaudojęs? Valstybės vardu veikia valstybės tarnautojai ir parlamentarai. Kažkaip nutiko, kad pelningo vaikų auginimo „verslą“ pirmieji pastebėjo ne šių institucijų darbuotojai, o piliečiai. Įstatymo spraga, tiksliau, ja besinaudojantys piliečiai turėtų būti matomiausi Sodros ir Mokesčių inspekcijos darbuotojams. Pastebėję tokius piliečių veiksmus minėtų institucijų vadovai turėjo nedelsiant kreiptis į susijusį Seimo komitetą.

Stebina mūsų valstybės atsakas į tokių piliečių veiksmus. Iki šiol nesutvarkyti įstatymai, o valstybė (Sodra, VMI) ėmė persekioti asmenis, kurie gyvendami pagal įstatymus sugebėjo pasipelnyti biudžeto sąskaita. Politikai nuėjo dar toliau. Imta kalbėti, apie visų motinystės išmokų mažinimą, motyvuojant tokį žingsnį tuo, kad esą kai kurios motinos piktnaudžiauja išmokomis.

Stebina kai kurių politikų teiginiai apie motinų „teisėtus lūkesčius“. Įstatymų spragomis teisėtai pasinaudoję piliečiai nėra nusikaltėliai, tačiau jie negali pagrįstai turėti lūkesčių, esą tokie įstatymai nebus taisomi.

Pasiūlymas: Bet kokią su buvusiomis pajamomis susijusią išmoką skaičiuoti pagal pajamų vidurkį, apskaičiuotą už laikotarpį, ne trumpesnį, negu išmokos gavimo laikotarpis. Pvz.: jei tėvystės atostogos trunka dvejus metus, tada jos turėtų būti skaičiuojamos pagal dvejų metų

Su minėta įstatymų spraga nesusijusi, tačiau aktuali problema: jei vaiko tėvai bedarbiai ar studentai, jie augindami vaiką irgi praranda dideles pajamas, kurias galėtų gauti įsidarbinę, tačiau valstybė nemano, kad turėtų tai kompensuoti.

Dvi bendraamžės: viena susilaukė vaiko universiteto paskutiniame kurse, kita baigusi mokslus įsidarbino ir tik po metų susilaukė vaiko. Manau, kad abi turi vienodą moralinę teisę į prarastų pajamų kompensavimą. Valstybė (Seimas) mano kitaip.

Ekonominiu sunkmečiu gali atsirasti piliečių, kurie praradę darbą skirtų laiką vaikų auginimui, o ekonomikai atsigaunant vaikai jai būtų paaugę ir tėvai galėtų sugrįžti į darbą. Valstybei būtų naudingas toks piliečių elgesys.

Pasiūlymas: Skaičiuojant vaiko priežiūros išmokas jei pajamų vidurkis per nustatytą laikotarpį mažesnis už Lietuvos minimalų atlyginimą, tada skaičiuoti taip, tarsi asmuo būtų nustatytą minimalų atlyginimą gavęs.

Iš kitos pusės, galėtume padiskutuoti apie prarastų pajamų kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas. Ilgai mokant visą anksčiau gautą atlyginimą ar didelę jo dalį skatinama negrįžti į darbo rinką net esant tokiai galimybei. Vaiko priežiūros atostogose esantis vienas iš tėvų turėtų būti suinteresuotas gauti pajamas bei sumažinti išmokos dydį. Gal būt kažkokią išmokos dalį mokėti netgi tuo atveju, jei asmuo grįžo į darbą. Juk tai reiškia, kad jis patiria išlaidas samdydamas auklę arba savo laiką gaišta jo artimieji.

Pasiūlymas: jei vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo dirba, tada darbinių 50% pajamų sumažinamos išmokos. Tėvystės išmokas asmuo visiškai prarastų tik jei jo atlyginimas padvigubėtų.

Kažkodėl dažnai kalbama apie tai, kiek valstybė sutaupytų trumpindama vaiko priežiūros atostogų laiką. Tačiau ne kiekviena motina gali įsidarbinti praėjus tam laikui.

Pasiūlymas: tėvystės išmokos nuo pat pradžių turėtų būti truputi mažesnės už prarastas pajamas ir per nustatytą laikotarpį laipsniškai mažėti iki minimumo, tačiau laikotarpis turėtų išlikti ne trumpesnis, negu šiuo metu nustatyti dveji metai.

Dar viena blogybė - diskriminuojantis pensijų skaičiavimas. Lyg ir nustatyta, kad vaiko priežiūra skaičiuojama į stažą valstybinei pensijai gauti, tačiau „antros pakopos“ pensijas privačiuose fonduose kaupiančios motinos už vaikų auginimo laikotarpį pensijos negaus.

Pasiūlymas: manau, kad jei valstybė kompensuoja prarastas pajamas, turėtų būti kompensuojamos ir nuo tų pajamų mokamos privalomos įmokos į pensijų fondus.

Remiuosi vartotojų skundais, žiniasklaida ir savo patirtimi. Šiuo metu mano žmona yra motinystės atostogose. Prižiūri jau trečią mūsų dukrą.

2008-07-19

Pasaulio be tabako vizija

Civilizuotas pasaulis lėtai, bet nuosekliai išsivaduoja nuo tabako priklausomybės.

Pasak VŽ, Airijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Avril Doyle per artimiausius penkiolika metų siūlo visiškai uždrausti prekybą tabaku. Jau paskelbta apie planus visose ES valstybėse suvienodinti ir padidinti mokesčius cigaretėms. Airijos frakcijos vadovė teigia, kad uždraudus prekybą tabaku bus galima išvengti tabako kompanijų spaudimo, daromo politikams.

Tikiuosi ateis tokia diena, kai tabakas bus draudžiamas kaip ir kiti narkotikai. Tačiau abejoju ar tai įvyks per 15 metų. Ką daryti tiems, kas yra labai įklimpę?

Galėtų nedelsiant uždrausti bet kokį marketingą. Net ir pateikimą matomoje prekybos vietoje ir patraukliai atrodančius pakelius. Būtų visi pakeliai iš nebalinto antrinio popieriaus su juodais užrašais vienodu šriftu ir pardavinėjami tik iš stalčiaus, kuris būtų atidaromas tik pirkėjui paprašius.

Vaistinėje su narkologo receptu istoriniams rūkoriams cigaretės turėtų būti parduodamos ir vėliau. Negali direktyva nurodyti visiems pasveikti.

Visuomenė neturi teisės apgaudinėti savo narių. Kalbame apie saugų vartojimą. Teigiame, kad daugybė tarnybų rūpinasi, kad parduotuvėje parduodamos prekės būtų saugios vartotojui. Ir tuo pačiu metu patogiai prie kasos pardavinėjame prekes, kurios užmuša pusę savo mėgėjų...

2007-06-10

Pirkinių maišeliai

Naujienraštyje Delfi.lt su nuoroda į dienraštį "Lietuvos žinios" paskelbtas straipsnis, kurio žurnalistė piktinasi tuo, jog jai reikia mokėti už maišelius parduotuvėje. Esą kažkur užsienyje galima gauti maišelį nemokamai. Pažįstamas padėjavimas: kaip pas juos gerai ir kaip pas mus blogai.

Keista skaityti tokius tekstus, kai progresyvus pasaulis ieško būdų kaip sumažinti išmetamos pakuotės apimtis. Vienus jau draudžiama maišelius dalinti už dyką, kitur nepriklausomai nuo maišelio kainos siekiama jį panaudoti kuo daugiau kartų.

Dar keisčiau skamba reikalavimas, kad už maišelius sumokėtų tas, kas ant jų reklamuojasi. Dėl to straipsnio autoriui pritaria ne vienas komentatorius. Paskaičius atrodo, kad jie dirba didžiulį darbą nešiodami maišelius su reklama ant jų.

Taip, ant maišelių reklama. Bet tai nereiškia, kad jie turėtų būti nemokami. Kuo brangiau kainuos - tuo geriau. Tegu tų maišelių pirkėjai susimoka ne tik už jų gamybą, bei už jų surinkimą ir perdirbimą, bei už sąvartynus, į kuriuos patenka dalis tų maišelių.

Tas pirkėjas, kuris mano, kad rimtai dirba paruotuvei nešiodamas maišelius su jų reklama yra laisvas nusipirkti (arba pasisiųti ar nusimegzti) medžiaginį maišelį bo jokios reklamos ir neleisti pinigų maišeliams bei už dyka nedirbti "reklaminio maišelio nešiotoju".

Ar tik spaudoje neišgirsime tokios pozicijos:

Kadangi ant maišelio reklama man turėtų sumokėti bent po 10 litų už kiekvieną maišelį, kurį aš nuneščiau nuo Maksimos iki namų. Mane pamato ne mažiau kaip 100 žmonių.

Kartą į savaitę važiuoju prie ežero. Ten mano paliktą maišelį per sezona pamato dar daugiau iškylautojų. Be to, ten jis guli samanų ir miško forne - nėra konkuruojančios reklamos. Todėl vasaros savaitgaliais man turėtų mokėti bent po 100 litų už vieną maišelį.


Be to, už reklamą man turėtų mokėti Русское Радио, kadangi nuolat jų klausausi atsidaręs langus (buto ar automobilio), kad girdėtų visi praeiviai.

Ir tabako pramonė man turėtų nemokamai skirti cigarečių, kadangi dažnai rūkau minioje kokiame nors koncerte ar turguje.

Vis tik yra gerai, kad maišeliai mokami. Manau, kad nebūtų blogiau, jei visoms pakuotės rūšims būtų įvesta užstato sisetma, kaip jau padaryta daugkartiniams buteliams.

2007-06-04

Seimo rinkimai

(nesuredaguotas juodraštis)

Čia bandau kritikuoti e-rinkimų kritiką.

Matyt jau ne už ilgo balsavimo sistemose Lietuvoje bus pasitelktos informacinės technologijos.
Apie tai vis daugiau kalbama. (Žr. Internetinio balsavimo įgyvendinimas Lietuvoje: problemos ir perspektyvos, Bandymas balsuoti internetu – jau rudenį)

Pasaulyje netrūksta ir matančių šviesų e-rytojų, ir kritiškai vertinančių (žr. GNU.FREE, Don’t trust voting on the 'Net, speaker says). Rašau todėl, kad mano nuomone rimti kritikai dėsto su konkrečiu sprendimu susijusias problemas, tuo tarpu juos cituojantys populistai jų žodžius išverčia prieš bet kokį IT panaudojimą.

Tarp kitko, autoriai pripažįsta, kad balsavimas paštu yra blogis. Tiek metų pas mus jis veikė ir balsavimo sistema nesužlugo.

Čia turėčiau paminėti, kad prieš balsavimą paštu esu ne kartą pasisakęs, tame tarpe ir pastarojoje konferencijoje Seime. Man nėra priimtina tai, kad du balsavimo etapai vyksta visai skirtingomis sąlygomis:
  1. balsavimas iš anksto - rinkėjas gali būti veikiamas agitacijos, balsuojama tam tikrose vietose bei internetu;
  2. balsavimo dieną - agitacija draudžiama, internetu balsai nebepriimami, kitos balsavimo vietos.
Ne kartą esu siūlęs pradėti nuo elektroninių balsavimo apylinkių („e-balsavimo kioskų"). Ateini į kabiną bet kurioje apylinkėje, balsuoji izoliuotoje erdvėje, ir nėra būtina važiuoti į tą miestą, kuriame gyveni.

Man atrodo, pastarieji autoriai piktinasi būtent balsavimo internetu bet kur prisijungus idėja. Tad gal nereikėtų jų pozicijos interpretuoti kai pasipriešinimą bet kokiam technologijų panaudojimui.

Lietuvoje prieš e-balsavimą aktyviai pasisako p. Emilis Dambauskas (žr. emilis.info). Jo motyvacija truputi skiriasi. Kartais atrodo, kad jo žodžiai yra tiesiog intelektualios veiklos treniruotės, viešosios veikos eksperimentas. Seime vykusioje konferencijoje Emilis dėstė tokį motyvą: "e-rinkimų negalėsiu stebėti."