Vaiko priežiūros atostogos

Kai sužinojau, kad vaiką iki vienerių metų prižiūrintiems tėvams mokami „atostoginiai“, apskaičiuoti pagal trijų mėnesių atlyginimą, nustebau: negi motinos tuo nepasinaudoja. Investavus į savo atlyginimą per porą metų gauni ~300% pelną. Pelningumas dar gerokai padidėjo kai vaiko priežiūros atostogos buvo prailgintos metais. Kitaip, nei įstatymo spraga, tokios tvarkos nepavadinčiau. Sužinojus apie tokius teisės aktų galima nuspėti tokias priežastis:

• Teisės akto rengėjai turėjo artimųjų, kurie pasinaudojo tokia tvarka.
• Teisės aktų rengėjai neturėjo laiko arba kvalifikacijos įvertinti pasekmes.
• Teisės aktų rengėjai buvo įsitikinę, kad piliečiai nesugebės pasinaudoti galimybėmis.

Pasirodė, kad tarp Lietuvos piliečių yra teisiškai išprususių asmenų, manančių, kad teisinės valstybės pilietis gali siekti pagerinti savo gerbūvį visais legaliais būdais. Taigi, trečiasis mano minėtas galimas motyvas nepasiteisino. Pirmasis atvejis reikštų korupciją, antrasis - aplaidumą. Bet kuriuo atveju įstatymus reikia taisyti.

Kokio valstybės atsako į susidariusią padėtį galėtų tikėtis doras pilietis, gal net pažįstantis pasinaudojusių minėta įstatymų spraga arba pats ja pasinaudojęs? Valstybės vardu veikia valstybės tarnautojai ir parlamentarai. Kažkaip nutiko, kad pelningo vaikų auginimo „verslą“ pirmieji pastebėjo ne šių institucijų darbuotojai, o piliečiai. Įstatymo spraga, tiksliau, ja besinaudojantys piliečiai turėtų būti matomiausi Sodros ir Mokesčių inspekcijos darbuotojams. Pastebėję tokius piliečių veiksmus minėtų institucijų vadovai turėjo nedelsiant kreiptis į susijusį Seimo komitetą.

Stebina mūsų valstybės atsakas į tokių piliečių veiksmus. Iki šiol nesutvarkyti įstatymai, o valstybė (Sodra, VMI) ėmė persekioti asmenis, kurie gyvendami pagal įstatymus sugebėjo pasipelnyti biudžeto sąskaita. Politikai nuėjo dar toliau. Imta kalbėti, apie visų motinystės išmokų mažinimą, motyvuojant tokį žingsnį tuo, kad esą kai kurios motinos piktnaudžiauja išmokomis.

Stebina kai kurių politikų teiginiai apie motinų „teisėtus lūkesčius“. Įstatymų spragomis teisėtai pasinaudoję piliečiai nėra nusikaltėliai, tačiau jie negali pagrįstai turėti lūkesčių, esą tokie įstatymai nebus taisomi.

Pasiūlymas: Bet kokią su buvusiomis pajamomis susijusią išmoką skaičiuoti pagal pajamų vidurkį, apskaičiuotą už laikotarpį, ne trumpesnį, negu išmokos gavimo laikotarpis. Pvz.: jei tėvystės atostogos trunka dvejus metus, tada jos turėtų būti skaičiuojamos pagal dvejų metų

Su minėta įstatymų spraga nesusijusi, tačiau aktuali problema: jei vaiko tėvai bedarbiai ar studentai, jie augindami vaiką irgi praranda dideles pajamas, kurias galėtų gauti įsidarbinę, tačiau valstybė nemano, kad turėtų tai kompensuoti.

Dvi bendraamžės: viena susilaukė vaiko universiteto paskutiniame kurse, kita baigusi mokslus įsidarbino ir tik po metų susilaukė vaiko. Manau, kad abi turi vienodą moralinę teisę į prarastų pajamų kompensavimą. Valstybė (Seimas) mano kitaip.

Ekonominiu sunkmečiu gali atsirasti piliečių, kurie praradę darbą skirtų laiką vaikų auginimui, o ekonomikai atsigaunant vaikai jai būtų paaugę ir tėvai galėtų sugrįžti į darbą. Valstybei būtų naudingas toks piliečių elgesys.

Pasiūlymas: Skaičiuojant vaiko priežiūros išmokas jei pajamų vidurkis per nustatytą laikotarpį mažesnis už Lietuvos minimalų atlyginimą, tada skaičiuoti taip, tarsi asmuo būtų nustatytą minimalų atlyginimą gavęs.

Iš kitos pusės, galėtume padiskutuoti apie prarastų pajamų kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas. Ilgai mokant visą anksčiau gautą atlyginimą ar didelę jo dalį skatinama negrįžti į darbo rinką net esant tokiai galimybei. Vaiko priežiūros atostogose esantis vienas iš tėvų turėtų būti suinteresuotas gauti pajamas bei sumažinti išmokos dydį. Gal būt kažkokią išmokos dalį mokėti netgi tuo atveju, jei asmuo grįžo į darbą. Juk tai reiškia, kad jis patiria išlaidas samdydamas auklę arba savo laiką gaišta jo artimieji.

Pasiūlymas: jei vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo dirba, tada darbinių 50% pajamų sumažinamos išmokos. Tėvystės išmokas asmuo visiškai prarastų tik jei jo atlyginimas padvigubėtų.

Kažkodėl dažnai kalbama apie tai, kiek valstybė sutaupytų trumpindama vaiko priežiūros atostogų laiką. Tačiau ne kiekviena motina gali įsidarbinti praėjus tam laikui.

Pasiūlymas: tėvystės išmokos nuo pat pradžių turėtų būti truputi mažesnės už prarastas pajamas ir per nustatytą laikotarpį laipsniškai mažėti iki minimumo, tačiau laikotarpis turėtų išlikti ne trumpesnis, negu šiuo metu nustatyti dveji metai.

Dar viena blogybė - diskriminuojantis pensijų skaičiavimas. Lyg ir nustatyta, kad vaiko priežiūra skaičiuojama į stažą valstybinei pensijai gauti, tačiau „antros pakopos“ pensijas privačiuose fonduose kaupiančios motinos už vaikų auginimo laikotarpį pensijos negaus.

Pasiūlymas: manau, kad jei valstybė kompensuoja prarastas pajamas, turėtų būti kompensuojamos ir nuo tų pajamų mokamos privalomos įmokos į pensijų fondus.

Remiuosi vartotojų skundais, žiniasklaida ir savo patirtimi. Šiuo metu mano žmona yra motinystės atostogose. Prižiūri jau trečią mūsų dukrą.